apotecis

Apotecis (lot. apotheosis, iš gr. apotheōsis – „įdievinimas“) reiškia:

1. Įdievinimas – asmens, dažniausiai valdovo ar didvyrio, iškėlimas į dievybės statusą (pvz., Romos imperatorių kultas).
2. Idealizavimas, didinimas – kieno nors ar kažko išaukštinimas iki tobulumo, garbinimas kaip idealo.

Pavyzdžiai:

1. Istorinis: Daugelis Romos imperatorių (pvz., Julijus Cezaris po mirties) oficialiai buvo apoteozuoti – pripažinti dievais.
2. Meninis: Rafaelio freska „Apotecis“ Vatikane vaizduoja Šv. Trejybę ir šventųjų įžengimą į dangų.
3. Perkeltine prasme: Žurnalistai dažnai kuria politikų apotecį, juos idealizuodami kaip tautos gelbėtojus.

Trumpai: Apotecis – įdievinimas arba idealizavimas iki dieviškojo statuso.

Įrašas
Paaiškinimas	Apotecis (lot. apotheosis, iš gr. apotheōsis – „įdievinimas“) reiškia: 1. Įdievinimas – asmens, dažniausiai valdovo ar didvyrio, iškėlimas į dievybės statusą (pvz., Romos imperatorių kultas). 2. Idealizavimas, didinimas – kieno nors ar kažko išaukštinimas iki tobulumo, garbinimas kaip idealo. Pavyzdžiai: 1. Istorinis: Daugelis Romos imperatorių (pvz., Julijus Cezaris po mirties) oficialiai buvo apoteozuoti – pripažinti dievais. 2. Meninis: Rafaelio freska „Apotecis“ Vatikane vaizduoja Šv. Trejybę ir šventųjų įžengimą į dangų. 3. Perkeltine prasme: Žurnalistai dažnai kuria politikų apotecį, juos idealizuodami kaip tautos gelbėtojus. Trumpai: Apotecis – įdievinimas arba idealizavimas iki dieviškojo statuso.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.