apostazė

Apostazė (gr. ἀποστασία – atsiskyrimas, sukilimas) – religiniu, politiniu ar ideologiniu kontekstu reiškia sąmoningą atsiskyrimą, atsisakymą ar sukilimą prieš įsitvirtinusią sistemą, tikėjimą, organizaciją ar valdžią.

Trumpai tariant – išstojimas ar maištas prieš buvusius principus.

---

Pavyzdžiai:

1. Religijoje – krikščionių, kuris sąmoningai atsisako savo tikėjimo ir palieka Bažnyčią.
Pvz.: „Po ilgų abejonių jis priėmė apostazę ir oficialiai atsisakė krikščionybės.“

2. Politikoje – partijos nario ar sąjungininko atsiskyrimas nuo pagrindinės grupės.
Pvz.: „Politiko apostazė sukėlė krizę vyriausybės koalicijoje.“

3. Istorijoje – valstybės ar regiono maištas prieš centrinę valdžią.
Pvz.: „XVI a. regiono apostazė smarkiai susilpnino imperijos autoritetą.“

---

Pastaba: Šis terminas dažniausiai vartojamas rimtuose kontekstuose (religija, politika, ideologija), o ne kasdienėje kalboje.

Įrašas
Paaiškinimas	Apostazė (gr. ἀποστασία – atsiskyrimas, sukilimas) – religiniu, politiniu ar ideologiniu kontekstu reiškia sąmoningą atsiskyrimą, atsisakymą ar sukilimą prieš įsitvirtinusią sistemą, tikėjimą, organizaciją ar valdžią. Trumpai tariant – išstojimas ar maištas prieš buvusius principus. --- Pavyzdžiai: 1. Religijoje – krikščionių, kuris sąmoningai atsisako savo tikėjimo ir palieka Bažnyčią. Pvz.: „Po ilgų abejonių jis priėmė apostazę ir oficialiai atsisakė krikščionybės.“ 2. Politikoje – partijos nario ar sąjungininko atsiskyrimas nuo pagrindinės grupės. Pvz.: „Politiko apostazė sukėlė krizę vyriausybės koalicijoje.“ 3. Istorijoje – valstybės ar regiono maištas prieš centrinę valdžią. Pvz.: „XVI a. regiono apostazė smarkiai susilpnino imperijos autoritetą.“ --- Pastaba: Šis terminas dažniausiai vartojamas rimtuose kontekstuose (religija, politika, ideologija), o ne kasdienėje kalboje.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.