Aporija (gr. aporia – „bejėgiškumas, aklavietė“) – tai filosofinė ar loginė problema, prieštaravimas, kurio negalima išspręsti esamomis priemonėmis, arba minties aklavietė, kai abi priešingos pozicijos atrodo vienodai pagrįstos, bet viena kitai paneigia.
Trumpai:
Aporija – logiška ar filosofinė aklavietė, bejėgiškumas rasti sprendimą dėl prieštaringų, bet vienodai įtikinamų argumentų.
---
Pavyzdžiai:
1. Zenono aporijos (senovės Graikija):
„Achilas ir vėžlys“ – Achilas niekada nepasivys vėžlio, jei šis turi mažą persvarą pradžioje, nes kaskart, kai Achilas pasiekia vietą, kur buvo vėžlys, šis jau pasislenka į priekį. Čia rodomas paradoksas, susijęs su begalinio dalijimo samprata.
2. Filosofinė aporija:
„Akmuo, kurio negali pakelti pats galingiausias dievas“ – Jei dievas gali sukurti akmenį, kurio negalės pakelti, tai jis nėra visagalis;
jei negali sukurti tokio akmens – irgi nėra visagalis. Aporija kelia abejonę dėl visagalio sąvokos.
3. Šiuolaikinis pavyzdys:
„Priešingų pageidavimų aporija“ – Pvz., norime laisvės, bet ir saugumo. Kuo daugiau laisvės, tuo mažiau saugumo, ir atvirkščiai. Išeitis atrodo neįmanoma, nes abu dalykai priešinasi.
---
Aporija dažnai naudojama filosofijoje, logikoje ir net literatūroje, kad parodytų žmogiškojo mąstymo ribas ar sudėtingas problemas, neturinčias paprasto atsakymo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.