Apologetai (gr. ἀπολογητής, lot. apologeta) – tai krikščionių rašytojai ir teologai II–III amžiuose, kurie rašė apologijas – gyniamuosius raštus, skirtus ginti krikščionybę prieš pagonių (ypač Romos valdžios) kaltinimus ir persekiojimus.
Trumpai:
Tai ankstyvosios Bažnyčios intelektualai, gynę krikščionių tikėjimą ir moralę raštu, siekdami parodyti jo racionalumą ir teisėtumą.
Pavyzdžiai žymių apologetų:
1. Šv. Justinas Martyras (apie 100–165 m.) – rašė „Pirmąją apologiją“ ir „Antrąją apologiją“, adresuotas imperatoriui Antoninui Pijui, ginė krikščionių dorovę ir teisę į laisvą tikėjimą.
2. Tertulianas (apie 155–240 m.) – rašė „Apologetiką“ („Apologeticus“), kurioje agresyviai ir logiškai atrėžė kaltinimus prieš krikščionis ir reikalavo teisingo su jais elgesio.
3. Origenas (apie 185–254 m.) – parašė traktatą „Prieš Kelsą“ („Contra Celsum“), atsakydamas į filosofo Kelso kritiką krikščionybės adresu.
Svarba:
Apologetai padėjo pamatus krikščioniškai teologijai, filosofijai ir dialogui su ne krikščioniška kultūra. Jų darbai – svarbus šaltinis apie ankstyvąją Bažnyčią ir jos kovas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.