Apokrifas (gr. apokryphos – „paslėptas, netikras“) – tai religinis tekstas, kuris nelaikomas kanoniniu (t. y. nepripažįstamas oficialia Šventąja Rašto dalimi), nors gali turėti panašų turinį ar stilų.
Trumpai:
Tai kūriniai, kurie atrodo panašūs į kanoninius religinius tekstus, bet nėra įtraukti į oficialų Biblijos ar kitų šventųjų raštų sąrašą dėl abejotino autentiškumo, turinio ar kilmės.
Pavyzdžiai:
1. „Tomo evangelija“ – vienas iš krikščionių apokrifų, kuriame pateikiami Jėzaus citatos ir pamokymai, bet jis neįtrauktas į Naująjį Testamentą.
2. „Judito knyga“ – katalikų ir stačiatikių kanone ji yra, tačiau protestantų ji laikoma apokrifu (arba deuterokanonine).
3. „Enocho knyga“ – populari judėjų ir krikščionių apokrifinė literatūra, bet neįeina į hebrajų Biblijos kanoną.
Svarbu:
Terminas dažniausiai vartojamas krikščionybei (ypač kalbant apie skirtumus tarp katalikų, protestantų ir stačiatikių kanonų), bet taikomas ir kitoms religijoms (pvz., judaizmui).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.