apo
„Apo“ – tai priešdėlis, kilęs iš senovės graikų kalbos (ἀπό), reiškia nuo, iš, at-, nu- arba nurodo atskyrimą, kilmę, priežastį, atstumą ar pakeitimą.
Trumpai:
„Apo“ vartojama sudėtiniuose žodžiuose, kad pabrėžtų:
- Atskyrimą (pvz., atsisakymą, nutolimą),
- Kilimą (pvz., iš kur kas nors kyla),
- Priežastį arba
- Pakeitimą.
---
Pavyzdžiai:
1. Apotekė (vaistinė) – iš graikų apothēkē („sandėlis“), kur apo- reiškia „iš“ + thēkē („saugykla“).
„Nueik į apotekę ir nusipirk vaistų.“
2. Apokalipsė – iš graikų apokalypsis („atskleidimas“), kur apo- („nuo“) + kalyptein („slėpti“).
„Kai kurie žmonės bijo apokalipsės – pasaulio pabaigos.“
3. Apostatas (išsigimėlis, atstatininkas) – iš graikų apostatēs („atsistatęs“), kur apo- („nuo“) + stasis („stovėjimas“).
„Jis buvo laikomas apostatu, nes atsisakė savo tikėjimo.“
4. Apogėjus (orbitos taškas, toliausiai nutolęs nuo Žemės) – iš graikų apogaion, kur apo- („nuo“) + gē („Žemė“).
„Palydovas apogėjuje yra toliausiai nuo mūsų planetos.“
---
Pastaba: Lietuvių kalboje „apo“ kaip atskiras žodis beveik nevartojama – ji visada yra sudėtinių žodžių dalis, dažniausiai mokslinėse, religinėse ar istorinėse sąvokose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.