antiutopija

Antiutopija – tai literatūros, meno ar mokslinės fantastikos kūrinys, vaizduojantis baisią, represinę ar iškraipytą visuomenę, kuri išoriškai gali pasirodyti tobula ar „utopiška“, bet iš tiesų yra žmogaus laisvės, individualumo ar žmogiškumo priešas. Tai yra utopijos priešingybė – ne idealus, o siaubingas pasaulio modelis.

Trumpai: Tai „blogoji utopija“, kurioje valdžia, technologijos ar ideologija pavergia žmones, o sistema slepia savo žiaurumą podraugiškais ar „geros valios“ fasadais.

Pavyzdžiai:

1. Džordžo Orvelio „1984“ – visuomenė, kurioje Visada Stebintis Didysis Brolis, tiesos iškraipymas („dviguba mintis“) ir totali valdžios kontrolė panaikina bet kokį individualumą ir laisvę.
2. Oldoso Haksli „Naujasis nuostabusis pasaulis“ – žmonės programuojami būti laimingais, bet tai pasiekiama sunaikinant šeimą, meilę, meną ir kritinį mąstymą per biotechnologijas ir visuomeninę sąlygotą laimę.
3. Margaret Atwood „Tarnaitės pasaka“ – teokratinė visuomenė, kurioje moterys paverčiamos įvairių kategorijų vergėmis, o jų teisės visiškai panaikinamos vardan „moralės“ ir išlikimo.

Papildomai: Šiuolaikiniai pavyzdžiai dažnai vaizduoja, kaip technologijos (pvz., visapusis stebėjimas) ar ekstremali ideologija gali sukurti antiutopinę tikrovę, iškreipiančią žmogiškąsias vertybes.

• Terminai: antiutopija

• Gairės: Literatūros terminai

Įrašas
Paaiškinimas	Antiutopija – tai literatūros, meno ar mokslinės fantastikos kūrinys, vaizduojantis baisią, represinę ar iškraipytą visuomenę, kuri išoriškai gali pasirodyti tobula ar „utopiška“, bet iš tiesų yra žmogaus laisvės, individualumo ar žmogiškumo priešas. Tai yra utopijos priešingybė – ne idealus, o siaubingas pasaulio modelis. Trumpai: Tai „blogoji utopija“, kurioje valdžia, technologijos ar ideologija pavergia žmones, o sistema slepia savo žiaurumą podraugiškais ar „geros valios“ fasadais. Pavyzdžiai: 1. Džordžo Orvelio „1984“ – visuomenė, kurioje Visada Stebintis Didysis Brolis, tiesos iškraipymas („dviguba mintis“) ir totali valdžios kontrolė panaikina bet kokį individualumą ir laisvę. 2. Oldoso Haksli „Naujasis nuostabusis pasaulis“ – žmonės programuojami būti laimingais, bet tai pasiekiama sunaikinant šeimą, meilę, meną ir kritinį mąstymą per biotechnologijas ir visuomeninę sąlygotą laimę. 3. Margaret Atwood „Tarnaitės pasaka“ – teokratinė visuomenė, kurioje moterys paverčiamos įvairių kategorijų vergėmis, o jų teisės visiškai panaikinamos vardan „moralės“ ir išlikimo. Papildomai: Šiuolaikiniai pavyzdžiai dažnai vaizduoja, kaip technologijos (pvz., visapusis stebėjimas) ar ekstremali ideologija gali sukurti antiutopinę tikrovę, iškreipiančią žmogiškąsias vertybes.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.