Antiherojus – tai pagrindinis literatūros ar filmo veikėjas, kuris neturi tradicinių herojų savybių (pvz., idealizmo, dorovinio ryžto, didvyriškumo). Jis dažnai būna nepatrauklus, egoistiškas, linkęs į amoralius veiksmus, tačiau vis tiek sukelia simpatiją ar supratimą iš žiūrovo/skaitytojo pusės.
Pagrindiniai bruožai:
- Turi reikšmingų trūkumų ar ydų.
- Jo motyvai gali būti neaiškūs ar savanaudiški.
- Dažnai konfliktuoja su visuomene ar jos normomis.
- Gali būti tragiškas, cinikiškas ar nihilistiškas.
Pavyzdžiai:
1. Holdenas Kolfildas (J.D. Salinger, „Rugiuose prie bedugnės“) – paauglys, kuris niekinamas visuomenės veidmainystę, bet pats yra nesaugus, melagingas ir linkęs į depresiją.
2. Tonis Sopranas (serialas „Sopranų šeima“) – mafijos bosas, kuris stengiasi suderinti šeimos gyvenimą su nusikalstama veikla, kovodamas su nerimu ir moraliniais dilemomis.
3. Valteris Baltas (serialas „Breaking Bad“) – mokytojas, kuris tampa narkotikų gamintoju, teisindamas savo veiksmus šeimos gerove, bet vis labiau grimzda į žiaurumą ir manipuliacijas.
Antiherojus dažnai atspindi žmogaus sudėtingumą – jis nėra nei „geras“, nei „blogas“, o veikia tamsoje tarp šių polių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.