alundas
„Alundas“ yra senovinis lietuvių kalbos žodis, reiškiantis svetimšalį, svetimšalietį, svetimkraštį arba svetimą žmogų, ateivį.
Šis žodis yra archajiškas, dažniausiai sutinkamas senuosiuose raštuose, liaudies dainose ar sakmėse. Jis kilęs iš priešdėlio „al-“ (reiškiančio „kitas“, „svetimas“) ir šaknies, susijusios su žodžiu „lundas“ (žmogus, asmuo).
Pavyzdžiai:
1. Senovės sakmėse:
„Ateina alundas iš tolimų kraštų, klausia, kur gi čia gyvena drąsieji žmonės.“
2. Liaudies dainoje:
„Alundai, alundai, ką jūs čia veikiat,
Ar mūsų gimtąją žemę pažįstat?“
3. Šiuolaikiniame kontekste (retai vartojamas, daugiau stilistiniais tikslais):
„Jis jautėsi kaip alundas tarp svetimų papročių.“
Jei norite gilesnės analizės ar papildomų pavyzdžių, pasakykite!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.