albigiečiai

Albigiečiai – tai viduramžių krikščionių sektos katarų (dar vadinamų albigiečiais) nariai, gyvenę daugiausia pietų Prancūzijoje, Albijos (Albi) regione XII–XIII a. Jie laikomi gnostine ir dualistine sektą, tikėjo, kad fizinį pasaulį sukūrė blogis, o dvasinį – geras Dievas. Jų doktrinos buvo prieštaringos oficialiai Romos katalikų bažnyčiai.

Pavyzdžiai vartojimo:
1. Istoriniame kontekste:
„Albigiečiai buvo žiauriai persekioti per Albigensų kryžiaus žygius (1209–1229), kuriuos paskatino popiežius.“

2. Religinės grupės apibūdinime:
„Albigiečių tikėjimas atmetė materialųjį pasaulį ir daugelį katalikų sakramentų, todėl buvo laikomas eretiku.“

Trumpai: Albigiečiai – viduramžių dualistinė sektą pietų Prancūzijoje, kuri buvo sunaikinta kryžiaus žygių ir inkvizicijos.

Įrašas
Paaiškinimas	Albigiečiai – tai viduramžių krikščionių sektos katarų (dar vadinamų albigiečiais) nariai, gyvenę daugiausia pietų Prancūzijoje, Albijos (Albi) regione XII–XIII a. Jie laikomi gnostine ir dualistine sektą, tikėjo, kad fizinį pasaulį sukūrė blogis, o dvasinį – geras Dievas. Jų doktrinos buvo prieštaringos oficialiai Romos katalikų bažnyčiai. Pavyzdžiai vartojimo: 1. Istoriniame kontekste: „Albigiečiai buvo žiauriai persekioti per Albigensų kryžiaus žygius (1209–1229), kuriuos paskatino popiežius.“ 2. Religinės grupės apibūdinime: „Albigiečių tikėjimas atmetė materialųjį pasaulį ir daugelį katalikų sakramentų, todėl buvo laikomas eretiku.“ Trumpai: Albigiečiai – viduramžių dualistinė sektą pietų Prancūzijoje, kuri buvo sunaikinta kryžiaus žygių ir inkvizicijos.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.