akvaforta
Akvaforta (it. acquaforte – „stiprioji vandens rūgštis“) – tai graviūros technika, kai metalinė plokštė (dažniausiai vario) padengama rūgščiai atspariu laku, o piešinys įbrėžiamas specialiais adatais. Vėliau plokštė apdorojama rūgštimi, kuri išėda įbrėžtas linijas. Po to lakas pašalinamas, įdubimai pripildomi dažų ir atspaudžiamas piešinys ant popieriaus.
Pagrindiniai bruožai:
- Leidžia gauti subtilias linijas ir tonalius perėjimus.
- Naudojama meno, iliustracijų ir grafiko kūrimui.
Pavyzdžiai:
1. Rembranto akvafortos – olandų meistras plačiai naudojo šią techniką (pvz., „Tryjų kryžių“ (1653) ar savo autoportretai).
2. Francisco Goya serija „Caprichos“ (1799) – satyriniai etiudai, kuriuose akvaforta derinama su kitomis technikomis.
3. Pablo Picasso „Minotauromachija“ (1935) – sudėtinga kompozicija, atspindinti menininko simbolizmą.
Akvaforta išliko populiari tarp šiuolaikinių menininkų dėl savo išraiškingumo ir techninių galimybių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.