absoliucija

Absoliucija – tai:

1. Religijoje (katalikybėje):
Kunigo atleidimas nuodėmių sakramento metu, kai po išpažinties suteikiamas nuodėmių atleidimas.
Pvz.: „Po išpažinties kunigas davė jam absoliuciją.“

2. Teisėje:
Teismo ar kitos institucijos sprendimas išteisinti kaltinamąjį, pripažįstantis jį nekaltu.
Pvz.: „Teismas paskelbė absoliuciją dėl nepakankamų įrodymų.“

Trumpai: Absoliucija reiškia atleidimą (nuodėmių arba kaltės) arba išteisinimą.

Gairės: Bažnytiniai terminai

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'absoliucija' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Absoliucija – tai: 1. Religijoje (katalikybėje): Kunigo atleidimas nuodėmių sakramento metu, kai po išpažinties suteikiamas nuodėmių atleidimas. Pvz.: „Po išpažinties kunigas davė jam absoliuciją.“ 2. Teisėje: Teismo ar kitos institucijos sprendimas išteisinti kaltinamąjį, pripažįstantis jį nekaltu. Pvz.: „Teismas paskelbė absoliuciją dėl nepakankamų įrodymų.“ Trumpai: Absoliucija reiškia atleidimą (nuodėmių arba kaltės) arba išteisinimą.