Žiras – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „sena, išperėjusi višta“ (dažniausiai višta, kuri nebededa kiaušinių arba yra paruošta skersti).
Pavyzdžiai:
1. Senelė iš kiemo išvarė visas žiras, nes jos jau nededa kiaušinių.
2. Žirą galima iškepti svieste – mėsa bus kieta, bet sultinga.
Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau sutinkamas senesniuose tekstuose ar tarmėse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.