„Voljeras“ – tai lietuviškas žodis, kuriuo apibūdinamas žmogus, kuris mėgsta valkčioti, bastytis, klajoti be konkretaus tikslo ar maršruto, dažnai ilgai ir toli. Jis gali turėti šiek tiek poetišką ar romantišką atspalvį, nusakant laisvą, neribojamą judėjimą.
Pavyzdžiai:
1. „Jis buvo įpratęs voljeras – visą dieną klajojo miškais ir pakrantėmis, niekur neskubėdamas.“
(Čia pabrėžiama mėgstama klajoti, bastytis be skubos.)
2. „Po išėjimo į pensiją tėvas tapo tikru voljeru – keliavo po kaimus, lankė senas vietas, niekada ilgai nesėdėdamas namie.“
(Nurodoma, kad žmogus nuolat juda, keliauja be griežto plano.)
Sinonimai: klajūnas, bastūnas, valkata, keliautojas (bet be konkretaus tikslo).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.