Vestalė – tai senovės Romos šventovėje tarnavusi mergelė, garbinusi ugnies deivę Vestą ir laikiusi amžinąją ugnį šventyklose. Vestalės buvo renkamos vaikystėje, laikydavosi griežto skaistumo įžado, o jų pareiga buvo saugoti šventąją ugnį, kuri, kaip tikėta, saugojo Romos valstybę.
Pavyzdžiai vartojimo:
1. Senovės Romoje vestalė buvo gerbiama kaip šventumo ir ištikimybės simbolis.
2. Legenda pasakoja, kad vestalė, pažeidusi skaistumo įžadą, būdavo palaidojama gyva.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.