Tautomerija – tai cheminis reiškinys, kai molekulė gali egzistuoti dviem (ar daugiau) tarpusavyje lengvai virstančiomis izomerinėmis formomis, kurios skiriasi vandenilio atomo padėtija ir dvigubųjų ryšių išsidėstymu. Šios formos vadinamos tautomerais, o jų pusiausvyra paprastai pasislenka į vieną pusę priklausomai nuo sąlygų (pvz., tirpalo, temperatūros).
Pagrindiniai bruožai:
1. Dinaminė pusiausvyra – tautomerai greitai virsta vienas į kitą.
2. Skiriasi H-atomo padėtis ir kartu ryšių išdėstymas.
3. Dažniausiai susiję su karbonilo (>C=O) arba imino (>C=N–) grupėmis.
Pavyzdžiai:
1. Keto-enol tautomerija (labiausiai paplitusi)
- Keto forma: turi karbonilo grupę (>C=O).
- Enol forma: turi alkoholio hidroksilą (–OH) prie dvigubojo ryšio (>C=C–OH).
Pavyzdys: Acetaldehidas / Vinilo alkoholis
- Keto: CH₃–CH=O
- Enol: CH₂=CH–OH
(Pusiausvyra stipriai pasvirusi į keto formą)
Pavyzdys: Acetilacetono tautomerija
Mišinys keto ir enol formų, kur enol forma stabili dėl chelato susidarymo.
2. Amino-imino tautomerija
- Amino forma: –NH₂ grupė.
- Imino forma: =NH grupė su dvigubuoju ryšiu.
Pavyzdys: Adenino (pūrinio bazės) tautomerija
DNR bazės gali virsti retomis tautomerinėmis formomis, kas kartais sukelia mutacijas.
3. Laktamas–laktimas tautomerija (heterociklinėse molekulėse)
Pavyzdys: 2-piridonas / 2-hidroksipiridinas
- Laktamo forma: ciklinis amidas (>N–C=O).
- Laktimo forma: hidroksilo grupė prie heterociklo (>C=N–OH).
Reikšmė biologijoje ir chemijoje:
- Biologijoje: tautomerija gali paveikti DNR bazių poravimąsi (pvz., taip atsiranda mutacijos).
- Chemijoje: tai svarbu sintezėje, nes skirtingos tautomerinės formos gali reaguoti skirtingai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.