Štathalteris

Štathalteris – tai istorinis terminas, reiškiantis aukščiausią valdininką, valdžiusį tam tikrą teritoriją (dažniausiai provinciją ar koloniją) svetimos valstybės ar monarcho vardu. Jis atstovavo viršenesnę valdžią (pvz., karalių, imperatorių) ir turėjo administracines, karinės bei teismines galias.

Trumpai:
Tai pavaldus vietininkas, gubernatorius, valdęs užkariautoje ar priklausomoje žemėje.

Pavyzdžiai:

1. Britų Indijos generalgubernatorius (Viceroy) buvo praktiškai štathalteris, valdęs Indiją Britų karalystės vardu.
2. Lenkijos karalystės štathalteriai Rusijos imperijos laikotarpiu (XIX a.), kai caras paskirdavo savo atstovus valdyti Lenkijos teritorijas.
3. Nyderlandų štathalteriai (Oranų dinastija), kurie istoriškai buvo provincijų valdytojai, vėliau tapo nacionaliniais lyderiais.

Sinonimai: generalgubernatorius, vietininkas, gubernatorius, vicekaralius (viceroy).

Įrašas
Paaiškinimas	Štathalteris – tai istorinis terminas, reiškiantis aukščiausią valdininką, valdžiusį tam tikrą teritoriją (dažniausiai provinciją ar koloniją) svetimos valstybės ar monarcho vardu. Jis atstovavo viršenesnę valdžią (pvz., karalių, imperatorių) ir turėjo administracines, karinės bei teismines galias. Trumpai: Tai pavaldus vietininkas, gubernatorius, valdęs užkariautoje ar priklausomoje žemėje. Pavyzdžiai: 1. Britų Indijos generalgubernatorius (Viceroy) buvo praktiškai štathalteris, valdęs Indiją Britų karalystės vardu. 2. Lenkijos karalystės štathalteriai Rusijos imperijos laikotarpiu (XIX a.), kai caras paskirdavo savo atstovus valdyti Lenkijos teritorijas. 3. Nyderlandų štathalteriai (Oranų dinastija), kurie istoriškai buvo provincijų valdytojai, vėliau tapo nacionaliniais lyderiais. Sinonimai: generalgubernatorius, vietininkas, gubernatorius, vicekaralius (viceroy).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.