"Šėtonas" – tai lietuvių kalboje naudojamas terminas, reiškiantis velnią, blogąją dvasią, priešą Dievui ir žmonijai (iš hebrajų „šatan“ – priešas, kaltintojas). Dažniausiai vartojamas krikščioniškoje tradicijoje kaip absoliutaus blogio įsikūnijimas.
Pavyzdžiai:
1. Religiniame kontekste:
„Krikščionybėje Šėtonas yra sukurtas angelas, maištautis prieš Dievą ir išvarytas iš rojaus.“
2. Perkeltine prasme (apie žmogų):
„Jis elgiasi kaip tikras šėtonas – visada kuria intrigas ir kenkia kitiems.“
3. Frazėse:
„Kur šėtonas sugenda“ – sakoma apie atokią, užmirštą vietą.
„Šėtono pagunda“ – stiprus viliojimas padaryti kažką blogo.
Pastaba: Mažosios raidės vartojama perkeltine prasme (pvz., „elgiasi kaip šėtonas“), didžiosios – kaip tikrojo asmenvardžio atveju (pvz., „Šėtono pagunda“ Biblijoje).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.