superpozicija
Superpozicija – tai principas, pagal kurį du ar daugiau būsenų (pvz., bangų, kvantinių dalelių, signalų) gali vienu metu egzistuoti ir sudėti, o galutinis rezultatas yra jų suma. Tai reiškia, kad objektas gali būti keliose skirtingose būsenose arba vietose vienu metu, kol nėra stebimas ar matuojamas.
Trumpai:
Tai kelių būsenų sąjunga arba pridėjimas, kai jos veikia kartu, nekeičiant viena kitos.
Pavyzdžiai:
1. Kvantinėje fizikoje (labiausiai žinoma):
Elektronas gali būti superpozicijos būsenoje – pavyzdžiui, suktis į kairę ir į dešinę vienu metu, kol neatliekamas matavimas. Tik stebint jis „pasirenka“ vieną iš galimų būsenų.
2. Bangų fizikoje:
Jei į vandens paviršių metami du akmenys, susidaro dvi skirtingos bangos. Ten, kur jos susitinka, bangos sudedasi (superpozicija): kai kur taškai bangos sustiprėja (jei viršūnės sutampa), o kur priešfazė – susilpnėja arba panaikina viena kitą.
3. Elektronikoje/signaluose:
Garso įraše gali būti kelių skirtingų dažnių bangų superpozicija (pvz., muzikoje – pagrindinis tonas ir harmonikos), kurias galima atskirti naudojant Furjė analizę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.