Stilius – tai individualus, būdingas tam tikram asmeniui, laikotarpiui, sričiai ar veikalui reiškinio, kurio forma gali būti įvairi, atspindys. Tai išraiškos, rašymo, elgesio, meno ar net mąstymo būdas, kuris išskiria kažką iš kitų.
Pagrindinės reikšmės:
1. Rašymo / kalbos stilius – individualus rašytojo, kalbančiojo ar laikotarpio kalba.
2. Meno / architektūros stilius – būdinga meno krypties ar epochos forma.
3. Elgesio / gyvenimo būdo stilius – asmeninis požiūris į aprangą, veiklas, interesus.
4. Mokslinis / profesinis stilius – būdingas tam tikros srities metodas ar požiūris.
Pavyzdžiai:
1. Literatūroje:
„Vincas Mykolaitis-Putinas rašo filosofiniu, simbolingu stiliumi, o Žemaitė – realistiniu, paprastu.“
2. Mene / architektūroje:
„Gotikinis stilius pasižymi aukštais skliautais, smailiomis arkomis ir dideliais vitražais.“
„Picasso kūryboje išryškėjo kubistinis stilius.“
3. Kasdieniame gyvenime:
„Jos aprangos stilius – minimalistiškas, daugiausia naudojasi neutraliomis spalvomis.“
„Jis vadovauja komandai demokratišku stiliumi – klauso pavaldinių nuomonės.“
4. Kalboje:
„Jo stilius per pristatymą buvo labai įtaigus ir aiškus.“
Trumpai: stilius – tai išskirtinis, atpažįstamas būdas ką nors daryti, kurti ar reikšti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.