Sotto voce (iš italų kalbos, pažodžiui „po balsu“) – tai frazė, vartojama apibūdinti tylų, pusiau šnabždesiu kalbėjimą, kuriuo kalba pasakoma taip, kad girdėtų tik artimiausi klausytojai. Dažnai naudojama kalboje, literatūroje ar muzikoje, norint perteikti intymumą, paslaptingumą, ironiją ar norą išsakyti ką nors nepastebimai.
Pavyzdžiai:
1. Pokalbyje:
„Jis pasilenkė prie jos ausies ir sotto voce pasakė: ‘Štai kas iš tiesų nutiko...’“
2. Literatūroje / aprašyme:
„Policininkai sotto voce aptarė planą, kad įtariamasis jų neišgirstų.“
3. Muzikoje:
Terminas gali reikšti instrumentinį ar vokalinį atlikimą tyliai ir švelniai, kone šnabždesiu (pvz., operoje ar simfoninėje muzikoje).
Trumpai tariant: kalbėti sotto voce = kalbėti tyliai, šnabždant, kad kiti negirdėtų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.