solisitorius
Solisitorius (lot. sollicitus – „jaudinantis, rūpestingas“) – tai senovės Romos teisėje advokatas arba teisininkas, kuris atstovaudavo klientams teisme, rengdavo bylas, teikė patarimus ir atlikdavo kitas teisines paslaugas. Jis buvo tarpinis tarp kliento ir teismo, dažnai specializavodavosi retorikoje bei teisės žiniose.
Pavyzdžiai:
1. Senovės Romoje: Cicero, žymus romėnų oratorius ir teisininkas, dažnai veikė kaip solisitorius, gindamas klientus teisme ir rengdamas kalbas.
2. Šiuolaikiniame kontekste: Terminas kartais vartojamas istoriniuose tekstuose arba teisės istorijos diskusijose, apibūdinant senovės teisininkų vaidmenį. Pvz.: „Senovės Romos solisitorius ne tik gynė klientus, bet ir rūpinosi teisinių dokumentų rengimu.“
Pastaba: Šiuolaikinėje teisinėje terminijoje (pvz., Lietuvoje ar kitose šalyse) šis terminas nebenaudojamas – jį pakeitė žodžiai kaip advokatas, teisininkas arba prokuroras (priklausomai nuo funkcijos).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.