Solipsizmas – tai filosofinė doktrina, teigianti, kad egzistuoja tik paties žmogaus sąmonė, o visa kita – išorinis pasaulis, kiti žmonės, objektai – yra tik subjektyvios sąmonės suvokimo produktai arba iliuzijos. Pagrindinis teiginys: „Egzistuoju tik aš, visa kita yra mano mintyse“.
Trumpai:
„Aš esu vienintelis tikras dalykas, visa kita – mano proto projekcija“.
Pavyzdžiai:
1. Kasdienėje patirtyje:
Jei solipsistas patiria skausmą matydamas, kaip kitam žmogui daroma skausminga procedūra, jis galvotų: „Šis skausmas yra tik mano patirtis, sukelta mano smegenų reakcijos į regimą vaizdą. Tas kitas žmogus – tik mano suvokimo vaizdinys, jis neturi savarankiškos sąmonės“.
2. Filosofiniame kontekste:
Solipsistas tvirtintų, kad net mokslo įrodymai apie pasaulį (pvz., fizikos dėsniai, istoriniai įvykiai) yra tik jo paties proto sukurta informacija. Pavyzdžiui, knyga apie Senovės Romą yra tik jo mintyse egzistuojantis tekstas, o ne įrodymas realios praeities.
Svarbu: Solipsizmas dažnai kritikuojamas kaip praktiškai neįgyvendinama ir savikontradiktorinė pozicija, nes jis paneigia bet kokį objektyvų žinojimą ir komunikaciją su kitais. Dauguma filosofų jį laiko radikaliu skeptiškumo variantu, o ne gyvenimiška pasaulėžiūra.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.