"Sinodas" (iš gr. σύνοδος 'susirinkimas') – tai bažnytinė taryba, kurioje susirenka vyskupai ar kiti bažnytinės bendruomenės atstovai aptarti ir spresti tikėjimo, dorovės, disciplinos ar organizacinius klausimus.
Trumpai: Bažnytinė susirinkimo arba taryba, sprendžianti svarbius tikėjimo ir bažnyčios gyvenimo klausimus.
Pavyzdžiai:
1. Vatikano II susirinkimas (1962–1965) buvo visuotinis sinodas (arba ekumeninis susirinkimas), kuris atnaujino daugelį Katalikų Bažnyčios praktikų ir mokymo.
2. Sinodalumas – tai principas, pagal kurį vietinė bažnyčia (pvz., Lietuvos vyskupų konferencija) reguliariai rengia sinodus, kad aptartų savo regiono pastoracinius iššūkius.
3. Istoriniame kontekste: Trento susirinkimas (1545–1563) buvo svarbus Katalikų Bažnyčios sinodas, atsakęs į Reformaciją ir aiškinęs doktriną.
Svarbu: Šis terminas dažniausiai vartojamas krikščionių (ypač katalikų ir stačiatikių) bažnyčių kontekste.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.