Simetrodontai
Simetrodontai (lot. Symmetrodonta) – tai išnykusi primityvių žinduolių grupė, gyvenusi mezozojaus eros juros ir kreidos perioduose. Jie buvo nedideli, panašūs į šikšnosparnius ar pelės dydžio gyvūnus, ir laikomi viena iš ankstyvųjų žinduolių šakų, artima tikriesiems žinduoliams (Theria). Simetrodontams būdinga trikampė formos dantų karykūlė su simetriškais gūbreliais.
Pagrindiniai bruožai:
- Trikampė krūminio danties karykūlė su trimis pagrindiniais gūbreliais.
- Gyveno miškuose, maitinososi vabzdžiais ir mažais bestuburiais.
- Fosilijos aptinkamos Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Azijoje.
Pavyzdžiai:
1. Spalacotherium – vienas geriausiai ištirtų simetrodontų, gyvenęs Juros periodo Europoje. Turėjo aštrius, specializuotus dantis vabzdžiams gaudyti.
2. Zhangheotherium – rastas Kinijoje, turėjo primityvias žinduolių savybes, bet ir rodo ryšį su kloakiniais žinduoliais.
Simetrodontai yra svarbūs evoliucijos tyrimuose, nes jie padeda suprasti, kaip išsivystė modernių žinduolių dantų struktūra ir kitos anatomijos ypatybės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.