silabizmas
„Silabizmas“ (angl. syllabism) yra poetinis principas arba stilius, kuriame eilutės ar kūrinio struktūra grindžiama skiemenų skaičiumi, o ne kitu ritmu (pvz., kėliniu ar rimu). Tai reiškia, kad eilėraščio ritmas kuriamas reguliariai pasikartojančiu skiemenų kiekiu eilutėje.
Trumpai tariant: silabizmas – eilėraščio ritmo pagrindas yra skiemenų skaičius.
Pavyzdžiai:
1. Klasikinis pavyzdys – japų haiku (nors griežtai ne europietiškas silabizmas, bet pagrįstas skiemenų skaičiumi):
5 skiemenys / 7 skiemenys / 5 skiemenys
Pvz., lietuvių haiku:
Lapas krenta žemėn (5)
Tyli rudens vakaras (7)
Šaltas vėjas pučia (5)
2. Lietuvių poezijoje silabizmas dažnas tradiciniuose eilėraščiuose, pvz., 8 skiemenų eilutė:
Aš einu miškan, taku vingiuotu (8)
Ir gieda paukščiai virš galvos man (8)
(čia kiekviena eilutė turi po 8 skiemenis, nors kėlinys gali skirtis).
Silabizmas yra plačiai naudojamas lietuvių, lenkų, prancūzų poezijoje, ypač senesnėje ar tradicinėje. Šiuolaikinėje poezijoje jis dažnai derinamas su kitais ritmo principais.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.