Sigilografija – tai mokslas, tiriantis antspaudus (sigilus) kaip istorinius šaltinius. Ji nagrinėja antspaudų tipus, simboliką, gamybos būdus, naudojimą dokumentuose ir jų reikšmę visuomenės, politikos, kultūros bei menotyros kontekste. Tai susiję su heraldika, diplomatika ir numizmatika.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės antspaudai – tirti sigilografijos būdu atskleidžia valdovų (pvz., Vytauto Didžiojo) ikonografiją, herbinius simbolius ir valstybės statusą.
2. Viduramžių Europas miestų antspaudai – rodė miesto savivaldos teises, prekybinius ryšius ir lokalius simbolius (pvz., Rygos antspaudas su kryžiumi ir sienų vaizdu).
3. Bažnytinės sigilografijos pavyzdys – vyskupų ar vienuolynų antspaudai, naudoti dokumentams patvirtinti, atspindėjo religinę simboliką (kryžiai, šventųjų atvaizdai).
Trumpai tariant, sigilografija padeda atkurti istorinę tikrovę per mažus, bet reikšmingus objektus – antspaudus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.