septakordas
Septakordas – tai keturų skirtingų garsų akordas, sudarytas iš trijų tercinių intervalų, sudėliotų vienas ant kito. Paprasčiau tariant, tai pagrindinis septintojo laipsnio akordas (su septima), plačiai naudojamas muzikoje, ypač kad sukurti įtampą, kuri dažnai veda į toniką (pagrindinį akordą).
Trumpai: Septakordas = trijų tercų "virtinė" (pvz., do–mi–sol–si).
Pavyzdžiai:
1. Dominantinis septakordas (V⁷) – labiausiai paplitęs tipas.
- C dur tonalybėje: G⁷ (sol–si–re–fa).
- Šis akordas "nori" nusileisti į toniką (C dur akordą), todėl dažnas kadrų pabaigoje.
2. Mažorinis septakordas (pvz., kaip pagrindinis akordas džiaze ar popmuzikoje):
- Cma⁷ (do–mi–sol–si) – skamba šviesiai, bet turi šiek tiek "spalvos" dėl septimos.
3. Mažorinis-minorinis septakordas (dominantinis su mažąja septima):
- A⁷ (la–do♯–mi–sol) – tipiškas bliuzo ar roko akordas, skamba įtemptai.
Paprastas paaiškinimas: Jei paimsite bet kurį pagrindinį trijadą (3 garsus) ir pridėsite dar vieną garsą trečia aukštyn nuo viršutinio garso – gausite septakordą. Jis pavadintas pagal intervalą tarp apačios ir viršaus (septima).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.