senjorenkonventas
"Senjorenkonventas" yra senjorų konventas – tai buvo privilegijuotų bajorų (senjorų) susirinkimas arba asamblėja LDK (Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje) ir Abiejų Tautų Respublikoje XVI–XVIII a., veikęs kaip atskiras politinis organas, paprastai susirinkdavęs kartu su seimais arba tarp jų.
Trumpai:
- Tai aukščiausios kilmės bajorų (magnatų) grupuotė, kuri siekė ginti savo interesus ir įtaką valstybėje.
- Konventai dažnai veikė neoficialiai, bet turėjo didelę politinę galią – jų sprendimai dažnai lėmė seimo ar karaliaus politiką.
- Jie galėdavo vetuoti seimo sprendimus, derintis dėl karaliaus rinkimų ar karinės politikos.
Pavyzdžiai:
1. 1606 m. senjorų konventas Valkininkuose
Susirinkę magnatai (pvz., Kristupas Radvila, Janušas Ostrogskis) aptarė karaliaus Žygimanto Vazos konfliktą su bajorais dėl valdžios ir pareiškė, kad nepalaikys karaliaus, jei šis nesilaikys sutarčių.
2. 1717 m. konventas Varšuvoje
Senjorai, veikdami kartu su Rusijos pasiuntiniu, priverčė karalių Augustą II ir Seimą priimti "Nebylus seimą", kuris smarkiai apribojo LDK kariuomenę ir sustiprino Rusijos įtaką Abiejų Tautų Respublikoje.
3. 1767–1768 m. senjorų konventas
Magnatų grupė (pvz., Karolis Stanislovas Radvila) organizavo konventą, siekdama sustabdyti karaliaus Stanislovo Augusto reformas ir ginti "auksinę laisvę", kas lėmė Baro konfederacijos sukūrimą.
Svarba:
Senjorenkonventai buvo magnatų oligarchijos įrankis, dažnai silpninęs centrinę valdžią ir lėmęs politinį nestabilumą Respublikoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.