Sekstakordas – tai akordo atvirkštinė forma (inversija), kai pagrindinis tonas perkeliamas į viršų, o žemiausiu (bazu) tampa trečiasis arba penktasis akordo tonas.
Tai viena iš pagrindinių akordo pozicijų, naudojama harmonijoje, kad pakeistų skambesį ar palengvintų balsų judėjimą.
Trumpai: Sekstakordas – akordas, kurio žemiausias tonas nėra pagrindinis (pirmasis), o trečiasis ar penktasis.
Pavyzdžiai:
1. C dur akordo sekstakordai:
- Pirmasis sekstakordas (6): bazu yra trečiasis tonas (E).
Akordas: E–G–C (iš C dur: C–E–G).
- Antrasis sekstakordas (6/4): bazu yra penktasis tonas (G).
Akordas: G–C–E.
2. Gamyboje:
- Trijų dalių harmonija: Sekstakordai dažnai naudojami kaip perėjimai tarp pagrindinių akordų, pvz., kad balsai judėtų sklandžiau.
- Klasikinėje muzikoje: Sekstakordas su penktuoju tonu baze (6/4) dažnai vadinamas kadenciniu sekstakordu, naudojamas prieš dominante (pvz., kadanso pabaigoje).
3. Paprastas pavyzdys iš C dur:
- Pagrindinė forma: C–E–G (tonika).
- Pirmasis sekstakordas: E–G–C (žymima kaip C⁶ arba I⁶).
- Antrasis sekstakordas: G–C–E (žymima kaip C⁶₄ arba I⁶₄).
Svarbu: Pavadinimas „sekstakordas“ kilęs iš intervalo tarp žemiausio ir aukščiausio tono – šiuo atveju seksta (pvz., tarp E ir C yra seksta).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.