Scholastas (lot. scholasticus) – tai viduramžių filosofas ar teologas, kuris mokė ir rašė pagal scholastikos tradiciją. Scholastika buvo viduramžių mokslo ir filosofijos metodas, siejęs suderinti tikėjimą (ypač krikščioniškąją dogmatiką) su racionalia mintimi, dažnai remiantis Aristotelio logika.
Pagrindinės savybės:
- Dėstė universitetuose (pvz., Paryžiuje, Oksforde).
- Rašė komentarus prie Biblijos ir senovės autoritetų (pvz., Augustino, Aristotelio).
- Naudojo disputacijas (ginčų formas) ir logines analizes.
- Tikslas – suvienyti tikėjimą ir protą (fides et ratio).
Žymiausi scholastai:
1. Tomas Akvinietis (1225–1274) – sukūrė sisteminę teologiją veikale Summa Theologica.
2. Anselmas Kenterberietis (1033–1109) – žinomas dėl ontologinio dievo įrodymo.
3. Petras Abélardas (1079–1142) – plėtojo dialektiką teologijoje.
Pavyzdžiai vartojime:
- „Tomas Akvinietis laikomas vienu įtakingiausių scholastų, kurio mintys darė poveikį visai Vakarų filosofijai.“
- „Viduramžių scholastai dažnai diskutavo apie universalijų problemą – ar bendrosios sąvokos egzistuoja realiai, ar tik mintyse?“
Trumpai: Scholastas – viduramžių mąstytojas, jungęs religinį tikėjimą su racionalia filosofija.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.