Schizmatikas (iš gr. σχίσμα 'skilimas') – tai asmuo, kuris sukėlė arba palaiko schizmą, t. y. religinį ar ideologinį susiskaldymą, atsiskyrimą nuo pagrindinės bendruomenės (dažniausiai bažnyčios ar organizacijos).
Trumpai: skilėlis, atsiskirėlis, žmogus, kuris skatina arba dalyvauja susiskaldyme.
Pavyzdžiai:
1. Religijos kontekste:
„Po nesutarimų dėl doktrinos, vienuoliai, palaikantys naująją interpretaciją, buvo įvardyti kaip schizmatikai ir išvaryti iš stačiatikių bažnyčios.“
2. Politiniame / ideologiniame kontekste:
„Partijos viduje jis buvo laikomas schizmatiku, nes aktyviai ragino pereiti prie opozicijos ir sukurti naują judėjimą.“
3. Istorinis pavyzdys:
„1054 m. Didžiojo Schizmo metu abipusiai ekskomunikuoti Romos ir Konstantinopolio patriarchai vieni kitus laikė schizmatikais.“
Pastaba: Žodis dažniausiai vartojamas kritiškai arba polemiškai, pabrėžiant ne tik atsiskyrimą, bet ir ištikimybės sulaužymą bendruomenei. Šiuolaikiniame vartojime gali būti naudojamas ir plačiau – apie asmenį, kuris skaido bet kokią organizuotą grupę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.