„Saira“ – tai lietuviškas žodis, reiškiantis šiaurės vakarų vėją (iš šiaurės vakarų pusės pūtantis vėjas).
Jis vartojamas daugiausia poetinėje kalboje, literatūroje arba meteorologijos kontekste, nors kasdienėje kalboje dabar retesnis.
Pavyzdžiai:
1. Poetinis / literatūrinis:
„Saira švilpdama braidė per mišką, gluosnius linkstant į žemę.“
(Čia „saira“ – vaizdingas vėjo apibūdinimas, sukuria atmosferą.)
2. Meteorologinis / aprašomasis:
„Ryte pūtė šalta saira, todėl temperatūra atrodė dar žemesnė.“
(Nurodo vėjo kryptį ir jo poveikį.)
Pastaba:
Žodis kilęs iš baltų-slavų prokalbės, giminingas prūsų saire („vėjas“) ir latvių saira („vėjas, šiaurės vakarų vėjas“). Dabar dažniau vartojami bendriniai atitikmenys: „šiaurės vakarų vėjas“ arba tiesiog „vėjas iš šiaurės vakarų“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.