Reprivatizacija – tai valstybės nuosavybės (pvz., žemės, pastatų, įmonių) grąžinimas buvusiems savininkams arba jų įpėdiniams, dažniausiai po to, kai ši nuosavybė buvo nacionalizuota arba atimta nepriklausomai nuo valios (pvz., per karą, sovietmečiu). Tai yra privatizacijos atvirkštinis procesas, kuriuo siekiama ištaisyti istorinę neteisybę ar atkurti teisėtą nuosavybę.
Pavyzdžiai:
1. Lietuva po 1990 m. – valstybė grąžino žemę, miškus, namus buvusiems savininkams (ar jų palikuonims), kurie buvo atimti sovietinės okupacijos metais.
Pvz.: Seimo narys gavo atgal savo šeimos dvarą, kuris buvo nacionalizuotas 1940 m.
2. Lenkijos miestų centrų atstatymas – daugybė istorinių pastatų Varšuvoje ir kitur buvo grąžinta prieškariniams savininkams arba jų įpėdiniams, kad būtų atkurta teisinė tęstinumas.
Pvz.: Prieš karą priklausęs butas buvo perduotas savininko anūkui po ilgo teismo proceso.
3. Vokietijos reprivatizacija po susivienijimo – Rytų Vokietijoje buvusi valstybinė nuosavybė buvo grąžinta tiems, kurių teisės buvo pažeistos komunistiniu režimu.
Pvz.: Gamykla, nacionalizuota 1972 m., buvo perleista pradinio savininko šeimai.
Svarbu: Reprivatizacija dažnai kelia ginčus dėl kompensacijų, teisinių procedūrų sudėtingumo ir socialinės įtampos (pvz., kai dabartiniai gyventojai turi palikti grąžintus butus).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.