Renga (連歌) – tai tradicinė japonų poezijos forma, kurioje kelios žmonės kartu kuria bendrą eilėraštį. Tai kolektyvinis eilėraščių ciklas, sudarytas iš 17 ir 14 skiemenų eilučių, kurias pakaitomis rašo skirtingi poetai. Renga klestėjo XIV–XVI a. kaip socialinė ir meninė veikla.
Pagrindinės savybės:
1. Bendradarbiavimas – kiekvienas dalyvis rašo savo eilutę, tęsdamas ankstesnio autoriau mintį.
2. Struktūra – paprastai susideda iš 36, 50 arba 100 eilučių (vadinamųjų strofų).
3. Temos kaita – eilėraštyje palaipsniui keičiasi nuotaikos, vaizdai ar metų laikai.
Pavyzdžiai:
1. Klasikinis pavyzdys (iš Nijo Yoshimoto ir kitų):
Pirmoji eilutė (5-7-5 skiemenys):
"Sniegas ant kalnų šlaitų
Lėtai tirpsta pavasarį –
Upelių giesmė."
Antroji eilutė (7-7 skiemenys):
"Vandens žingsniai neša
Žalumo kvapą į slėnius."
2. Šiuolaikinis adaptavimas (supaprastinta forma):
Pirmasis poetas: "Senas ąžuolas šnypščia vėjy" (5-7-5)
Antrasis poetas: "Po šaknimis grybai šypsosi slapta" (7-7)
Svarba: Renga buvo ne tik literatūrinis žanras, bet ir socialinis ritualas, kuris vėliau paveikė ir garsiąsias haiku (kilusias iš pirmųjų rengos eilučių).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.