rekalescencija
Rekalescencija – tai fizikinis reiškinys, kai kaitinamas metalas (arba kitas kietas kūnas) tam tikroje temperatūroje staiga pats išsiskiria šiluma, nepadedant išorės šaltinio. Tai atsitinka dėl vidinių struktūrinių pokyčių, pavyzdžiui, fazinio virsmo arba kristalinės gardelės pertvarkos.
Trumpai: Savaiminis šilumos išsiskyrimas medžiagoje esant tam tikrai temperatūrai.
Pavyzdžiai:
1. Plienas – kaitinant ir atvėsinant plieną, esant tam tikrai kritinei temperatūrai (pvz., per grūdinimą), gali vykti rekalescencija dėl austenito skilimo į kitas fazes (pvz., perlitas ar martenzitas), kurio metu išsiskiria papildoma šiluma.
2. Lydinių grūdinimas – kai kuriems metalų lydiniams atvėsinimo metu, pasiekus fazinio virsmo temperatūrą, stebimas trumpalaikis temperatūros kilimas dėl rekalescencijos.
3. Medžiagų tyrimai – termiškai analizuojant medžiagas (pvz., diferencinėje skeniruojančioje kalorimetrijoje), rekalescencija fiksuojama kaip smailė šilumos sraute, rodanti vidinį struktūrinį pokytį.
Tai svarbus reiškinys metalurgijoje ir medžiagų moksle, padedantis suprasti medžiagų savybes ir valdyti jų apdirbimą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.