Radiotoksemija – tai mokslo šaka, tirianti radioaktyviųjų medžiagų toksinį poveikį gyviesiems organizmams, jų patekimo į organizmą būdus, pasiskirstymą, kaupimąsi ir pašalinimą, taip pat sukeliamus fiziologinius ir biocheminius pokyčius.
Trumpai:
Tai radioaktyvumo ir toksikologijos sandūra, nagrinėjanti, kaip radioaktyviosios medžiagos kenkia organizmams.
Pavyzdžiai:
1. Stroncio-90 kaupimasis kauluose
Stroncis-90, išsiskiriantis branduolinėse avarijose ar bandymuose, cheminėmis savybėmis panašus į kalcį. Jis gali patekti į organizmą su užteršta maisto ar vandens grandine ir kaulų audinyje sukelti vėžį ar leukemiją.
2. Jodo-131 poveikis skydliaukei
Radioaktyvusis jodas-131, patekęs į organizmą kvėpuojant ar su maistu, kaupiasi skydliaukėje. Tai gali sukelti skydliaukės vėžį, ypač vaikams. Po Černobylio avarijos profilaktiškai buvo vartojamas stabilus jodas, kad būtų užblokuotas radioaktyvaus jodo įsisavinimas.
Svarba:
Radiotoksemija padeda nustatyti saugias radioaktyviųjų medžiagų dozes, numatyti pavojus branduolinėse avarijose ir kurti apsaugos priemones (pvz., chelatinės terapijos naudojimą sunkiųjų metalų pašalinimui).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.