Radamantas (gr. Ῥαδάμανθυς, Rhadamanthys) – graikų mitologijoje – vienas iš trijų požemio karalystės teisėjų (kartu su Minu ir Āaku), žinomas dėl savo griežto, bet teisingo teisingumo.
Trumpai:
Radamantas buvo teisingumo ir griežto teismo įsikūnijimas. Pasak mitų, jis teisdavo mirusiųjų sielas, ypač tuos, kurie gyvenime užsidirbo nuodėmių Azijoje (dabartinėje Mažojoje Azijoje), ir nuspręsdavo, ar jie nukeliaus į Eliziejaus laukus (rojus), ar bus nubausti.
Pavyzdžiai vartojimo:
1. Tiesiogine prasme (mitologijoje):
> „Radamantas, kaip ir kiti požemio karalystės teisėjai, buvo baisus ir negailestingas – jo sprendimai buvo galutiniai ir neginčytini.“
2. Perkeltine prasme (apibūdinant žmogų ar instituciją):
> „Šis teisėjas savo sprendimuose buvo lyg šiuolaikinis Radamantas – nepalenkiamas ir visiškai nešališkas.“
> „Mokytojas buvo mūsų klasės Radamantas – griežtas, bet visada teisingas.“
Papildoma informacija:
Radamantas buvo Dzeuso ir Europos sūnus, Minoso brolis. Jo vardas dažnai siejamas su negailestinga teisingumo samprata, o posakis „Radamanto teismas“ reiškia ypač griežtą ir sąžiningą vertinimą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.