Prozodika – tai kalbos mokslo šaka, tirianti kalbos garsų trukmę, stiprumą, tembrą ir intonaciją, taip pat jų ryšį su kalbos prasme ir stiliumi. Kitaip tariant, prozodika nagrinėja, kaip kalboje naudojami prieškirčiai, kirtis, intonacija ir pauzės.
Pavyzdžiai:
1. Kirtis – garsinio kirčio vieta gali keisti žodžio reikšmę:
stóvas (aukštas) – stovà (stovi)
kálti (mušti) – kaltì (kalti)
2. Intonacija – sakiniuose intonacija nurodo klausimą, šypseną ar nuotaiką:
Tu eini namo. (tvirtinimas)
Tu eini namo? (klausimas)
Tu eini namo! (liepimas/susigąstinimas)
3. Pauzės ir kalbos ritmas – tarp sakinių ar frazių pauzės padeda atskirti mintis:
„Ateik čia... ir uždaryk duris.“ (pauzė skiria veiksmus)
„Jei lis... mes liksime namie.“ (pauzė pabrėžia sąlygą)
Trumpai: Prozodika – kalbos garsų, kirčio, intonacijos ir ritmo tyrimas, leidžiantis suprasti kalbos prasmę ir išraiškingumą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.