Žodis „propretorius“ kilęs iš lotynųjos kalbos (pro praetore) ir reiškia Romos respublikos laikotarpio valdytoją arba vietininką, kuriam buvo suteiktos pretorio (aukšto rango valdininko) galių, dažniausiai provincijoje.
Trumpai:
- Propretorius – tai buvęs pretorius, kuriam pratęsta valdžia, kad galėtų valdyti provinciją ar vykdyti specialią misiją.
- Jis turėdavo karinę ir administracinę galią, bet žemesnę nei prokonsulas.
Pavyzdžiai:
1. Julijus Cezaris prieš tapti konsulu buvo propretoriumi Ispanijoje (61–60 m. pr. Kr.), kur įgijo karinę patirtį ir padidino savo turtą.
2. Gajus Flaminijus (III a. pr. Kr.) kaip propretorius valdė Sicilijos provinciją po savo pretoriato.
3. Markas Emilius Lepidus (II a. pr. Kr.) buvo paskirtas propretoriumi valdyti Rytų provincijų po karo.
Pastaba: Terminas dažniausiai vartojamas kalbant apie senovės Romos istoriją ir jos administracinę sistemą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.