Proletariatas – tai socialinė klasė, kuri neturi gamybos priemonių (pvz., gamyklų, žemės, įrankių) ir išlaikymui turi parduoti savo darbą (darbingumą) už darbo užmokestį. Ši sąvoka ypač svarbi marksistinėje teorijoje, kur proletariatas laikomas revoliucine klase, galinčia panaikinti kapitalizmą ir sukurti beklasę visuomenę.
Trumpai:
Proletariatas – tai darbininkų klasė, kuri dirba už algą ir neturi nuosavybės teisės į gamybos priemones.
Pavyzdžiai:
1. Pramonės darbininkas – gamykloje dirbantis žmogus, kuris gaminamas prekes ar paslaugas tiesiogiai kuria savo fiziniu ar protiniu darbu, bet negali jų valdyti ar parduoti savo nuožiūra.
Pvz.: Automobilių surinkimo gamykloje dirbantis darbuotojas, kuris už savo darbą gauna valandinį atlyginimą.
2. Paslaugų sektoriaus darbuotojas – žmogus, dirbantis už algą, bet neturintis nuosavybės teisės į įmonę, kurioje dirba.
Pvz.: Padavėjas restorane, kuris gauna atlyginimą, bet nepriklauso restorano nuosavybė ar pajamos iš jo veiklos.
Istorinis kontekstas:
Terminas kilo iš senovės Romos, kur „proletarii“ buvo žemiausia klasė, neturinti turto, bet galinti duoti („gimdyti“) vaikus („proles“) valstybei. Marksizme šis terminas įgijo platesnę socialinę ir politinę reikšmę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.