Prokrustas – tai asmenvardis iš graikų mitologijos, tapęs bendriniu žodžiu, reiškiantis standartą, taisyklę ar sistemą, kurią primygtinai taikoma visiems, nepaisant individualių skirtumų, dažnai žalingai ar neteisingai.
Kilme:
Graikų mite Prokrustas („ištiesiantis“) buvo plėšikas, kuris pagaudavęs keliautojus gulindavo juos ant lovos. Jei auka būdavo per trumpa, jis ją ištemdavęs;
jei per ilga – nukapdavęs kojas. Taip „priderindavo“ auką prie savo lovos matmenų.
Reikšmė šiuolaikiniame kontekste:
Vartojama apibūdinti:
1. Standartizavimą, ignoruojantį individualumą (pvz., švietime, darbe).
2. Kietą, nelanksčią sistemą.
3. Prievartinį pritaikymą prie normų.
Pavyzdžiai:
1. Švietime:
„Vienodi egzaminai visiems mokiniams kartais tampa prokrusto lova – silpnesniems jie per sudėtingi, o gabesniems neleidžia parodyti savo sugebėjimų.“
2. Darbo vietoje:
„Įmonės standartinės procedūros yra tikra prokrusto lova kūrybingiems darbuotojams, kurie norėtų siūlyti naujoviškus sprendimus.“
Sinonimai: standartizavimo prievarta, nelanksčios taisyklės, priverstinis suderinimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.