presbiteris
Presbiteris (lot. presbyter, iš gr. πρεσβύτερος – „vyresnysis, senjoras“) – tai krikščionių bažnyčios, ypač katalikų ir stačiatikių, dvasininkas, vyresnysis tikyje, paprastai kunigas.
Trumpai: Presbiteris = kunigas (dažniausiai vartojama oficialiame, liturginiame ar istoriniame kontekste).
Pavyzdžiai:
1. Bažnyčios kontekste:
„Šią sekmadienį šv. Mišias aukoja parapijos presbiteris Jonas Petraitis.“
(Reiškia: Mišias aukoja vietos kunigas.)
2. Istoriniame / teologiniame tekste:
„Ankstyvosios krikščionybės bendruomenėse presbiteriai buvo atsakingi už pamokslus ir sakramentų teikimą.“
(Čia terminas nurodo senovės bažnyčios vyresniuosius, kunigus.)
3. Administraciniame kontekste:
„Vyskupas paskyrė naują presbiterį į užmiestio parapiją.“
(Formalus terminas dokumentuose ar oficialiame pranešime.)
Pastaba:
- Presbiteris dažnai vartojamas kaip sinonimas kunigui, ypač katalikų ir stačiatikių tradicijose.
- Protestantų (pvz., liuteronų, reformatų) bažnyčiose presbiteras gali reikšti ir bažnyčios seniūną (ne dvasininką), bet Lietuvoje dažniau suprantamas kaip kunigas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.