Presbiterionizmas (angl. Presbyterianism) – tai protestantiškosios krikščionybės atšaka, kilusi iš Kalvinizmo, kurios bažnyčios valdymo sistemoje pagrindinį sprendimų priėmimo vaidmenį atlieka presbiteriai (bažnyčios senoliai – tiek mokomieji, tiek ir pasauliečiai), renkami iš bendruomenės narių.
Pagrindiniai bruožai:
- Valdymas: Bažnyčia valdoma sinodų sistemos – nuo vietinės bendruomenės iki sinodų ir generalinio susirinkimo.
- Teologija: Grindžiama Kalvino mokymu, ypač pabrėžiama Dievo suverenumas, Rašto autoritetas ir išganymas tik per tikėjimą.
- Liturgija: Paprasta, orientuota į pamokslą ir psalmėlių giedojimą.
Pavyzdžiai:
1. Bažnyčios pavyzdys: Presbiterionų bažnyčia – tai vietinė bendruomenė, valdoma presbiterijos (vietinė taryba), kuri priklauso platesnei sinodų sistemai.
2. Istorinis pavyzdys: Škotijos bažnyčia – viena žymiausių presbiterionų bažnyčių pasaulyje, įkurta XVI a. reformacijos metu, kurios valdymas yra visiškai presbiterioninis (be vyskupų).
Trumpai tariant, presbiterionizmas – tai bažnyčios valdymo sistema ir teologinė tradicija, kurioje vietinės bendruomenės valdomos renkamų senolių (presbiterių), o ne vieno vyskupo ar hierarchijos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.