premonoteizmas
Premonoteizmas – tai religinė koncepcija, teigianti, kad prieš atsirandant monoteizmui (tikėjimui vienu Dievu) egzistavo pirminis, universali monoteistinis tikėjimas, kuris vėliau išsivystė į politeizmą (tikėjimą daugybe dievų) arba kitas religines formas. Kitaip tariant, tai teorija, kad žmonijos religinė raida prasidėjo ne nuo animizmo ar politeizmo, o nuo pirminio supratimo apie vieną aukščiausią būtybę.
Pagrindinės idėjos:
1. Visos religijos turi bendrą šaknį – pirminį monoteizmą.
2. Politeizmas atsirado kaip pirminio monoteizmo išsigimimas arba išsišakojimas.
3. Šią idėją išplėtojo krikščionių mokslininkai, siekdami parodyti, kad monoteizmas yra natūralus ir pirmapradis žmogaus tikėjimas.
Pavyzdžiai:
1. Andrew Lang ir Wilhelm Schmidt – antropologai, teigę, kad net paprasčiausios gentys (pvz., Australijos aborigenai) turėjo sąvoką apie „aukščiausiąjį dievą“, nepaisant jų animistinių apeigų.
2. Senovės Egipto religija – nors buvo politeistinė, faraonas Echnatonas (XIV a. pr. Kr.) bandė įvesti atonizmą – tikėjimą vienu saulės dievu Atonu, kas interpretuojama kaip pirminio monoteizmo atgimimas.
3. Romos religija – prieš įsigalint politeizmui, egzistavo pirminis tikėjimas „numen“ – paslaptinga dieviška galia, kuri vėliau asmeninėjo į daug dievų.
Trumpai: Premonoteizmas – teorija, kad pirmoji žmonijos religija buvo monoteistinė, o politeizmas atsirado vėliau. Tai dažnai siejama su krikščioniška mintimi apie „pirminę reveliaciją“, kuri žmonijai buvo pamiršta arba iškraipyta.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.