predisociacija
Predisociacija – tai kvantinės chemijos reiškinys, kai molekulė pradeda skilti į fragmentus (atomus ar radikalus) prieš pasiekusi savo disociacijos slenkstį, t. y. prieš įgijusi pakankamai energijos pilnam nutrūkimui. Tai vyksta dėl vibracinių ir elektroninių būsenų sąveikos, kai molekulė gali „vengti“ potencialios energijos kreivės sankirtos arba pereiti į atstumiančią būseną.
Trumpai:
Tai laikinas, nevisiškas molekulės skilimas, kai ji yra virš energijos slenksčio, bet dar nėra visiškai suirusi.
Pavyzdžiai:
1. Halogenų molekulės (pvz., I₂, Br₂):
Apšvitinus ultravioletine šviesa, jos gali pereiti į atstumiančią elektroninę būseną, kurioje atomai pradeda tolti vienas nuo kito, bet dar nėra visiškai atskirti – tai predisociacijos būsena.
2. Ozonas (O₃):
Kai ozonas sugeria fotonus, jis gali patekti į vibracinę būseną, kurioje vienas iš O–O ryšių pradeda silpnėti, tačiau molekulė dar nėra visiškai suskilusi į O₂ ir O. Tai predisociacijos pavyzdys, svarbus atmosferos chemijoje.
3. Azoto oksidas (NO):
Esant aukštai vibracinei energijai, NO gali patirti predisociaciją, kai ryšys tarp atomų labai išsitempia, bet molekulė dar išlaiko savo tapatumą.
Svarba:
Predisociacija dažnai lemia molekulių skilimo greitį ar spektrines linijų išsiplėtimas, nes ji „pagreitina“ disociaciją per kvantinius perėjimus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.