Preadaptacija – tai organizmo savybė, kuri atsirado dėl vienos priežasties, bet atsitiktinai pasirodė naudinga kitomis sąlygomis arba užleidžia kelią naujai evoliucinei pritaikymo krypčiai. Kitaip tariant, tai yra jau esanti anatomija, fiziologija ar elgsena, kurią galima „perorientuoti“ naujai funkcijai.
Trumpai: Savybė, sukurtą vienai funkcijai, bet naudinga kitai.
Pavyzdžiai:
1. Plaučių atsiradimas žuvyse
Kai kurios senovinės žuvys turėjo primityvius plaučius (arba plaučių pavidalo organus), kad galėtų kvėpuoti paviršiaus vandenyje esant mažai deguonies. Ši savybė vėliau tapo preadaptacija sausumos gyvenimui – iš šių struktūrų išsivystė keturkojų plaučiai.
2. Plunksnų kilmė ropliuose
Manoma, kad pirmosios plunksnos atsirado mažuose dinozauruose kaip šilumos izoliacija. Vėliau šios lengvos ir elastingos struktūros buvo preadaptuotos skrydžiui – iš jų išsivystė paukščių skraidymo plunksnos.
3. Žmogaus smegenų didėjimas
Didesnės ir sudėtingesnės smegenys pirmykščiuose žmonėse galėjo išsivystyti dėl socialinių sąveikų ar įrankių naudojimo, bet ši preadaptacija leido toliau plėtoti kalbą, abstraktų mąstymą ir kultūrą.
Svarbu: Preadaptacija nereiškia, kad organizmas „numato“ ateitį – tai atsitiktinis procesas, kai jau esanti savybė suteikia pranašumą pasikeitus sąlygoms ar atsirandant naujai galimybei.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.