Politechnizacija – tai mokymo ir ugdymo proceso organizavimas, kai dėmesys sutelktas į techninius, technologinius ir praktinius aspektus, siekiant suformuoti mokinių techninį mąstymą ir paruošti juos praktinei veiklai. Tai reiškia, kad mokymasis yra glaudžiai susietas su realaus pasaulio techninėmis problemomis ir jų sprendimais.
Trumpai:
Tai ugdymo kryptis, kurioje pabrėžiamas techninis, praktinis ir taikomasis mokymasis.
Pavyzdžiai:
1. Mokykloje:
Fizikos pamokose mokiniai ne tik mokosi teorijos, bet ir projektuoja paprastus mechanizmus (pvz., tiltus, mašinėles), analizuoja jų veikimą, atlieka eksperimentus su techniniais įrenginiais.
2. Profesiniame mokyme:
Politechnizacija gali reikšti, kad mokymosi programa apima ne tik teoriją, bet ir praktiką gamykloje ar dirbtuvėse, kur besimokantieji dirba su tikrais įrankiais, įrenginiais ir sprendžia technines problemas.
3. Universitetinėse studijose:
Inžinerijos studentai, be teorinių paskaitų, dalyvauja projektuose, kuriuose kuria prototipus, naudoja 3D spausdintuvus, programuojimo įgūdžius arba analizuoja realias pramonės sistemas.
Istoriškai politechnizacija buvo akcentuojama TSRS ir kai kuriose socialistinėse šalyse kaip būdas formuoti techniškai kompetentingą darbo jėgą, tačiau šiandien ši sąvoka dažniau vartojama platesne prasme – kaip praktinio, technologinio raštingumo ugdymas švietimo sistemoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.