„Poliariskopas“ – tai optinis prietaisas, skirtas skirti poliarizuotą šviesą nuo įprastos (nepoliarizuotos) šviesos ir nustatyti poliarizacijos plokštumą. Jis dažniausiai naudojamas mineralogijoje, geologijoje ir fizikoje kristalų, akmenų ar kitų medžiagų tyrimams.
Trumpai:
Poliariskopas leidžia matuoti šviesos poliarizacijos kryptį ir stebėti optines medžiagų savybes.
Pavyzdžiai naudojimo:
1. Mineralogijoje:
Geologas naudoja poliariskopą, kad atskirtų mineralus pagal jų optines savybes. Pavyzdžiui, žiūrint į kristalo mėginį per poliariskopą, kai kurie mineralai (kaip kvarcas) sukasi poliarizuotos šviesos plokštumą, todėl matomas ryškus spalvų pasikeitimas – tai padeda identifikuoti mineralą.
2. Medžiagų tyrime:
Inžinierius gali naudoti poliariskopą stiklo ar plastiko įtempimui įvertinti. Jei medžiaga yra įtempta, ji sukels poliarizuotos šviesos pokyčius, kurie bus matomi kaip spalvoti raštai per prietaisą – tai rodo įtempimo pasiskirstymą.
Paprastas analogas:
Galima palyginti su „šviesos filtriu“, kuris ne tik praleidžia šviesą, bet ir atskleidžia jos vibracijos kryptį bei medžiagos, kurią šviesa praeina, paslaptis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.