Žodis "plenipotentas" kilęs iš lotynų kalbos (plenus – pilnas, potens – galingas) ir reiškia asmenį, turintį pilną įgaliojimą arba galią atstovauti, spręsti reikalus ar vykdyti valdžią.
Trumpai: pilnaverčio atstovo, įgaliotojo sinonimas.
Pavyzdžiai:
1. Tarptautiniuose santykiuose:
Pvz.: „Šalies plenipotentas pasirašė taikos sutartį vardan savo vyriausybės.“
(Plenipotentas dažnai vartojamas kaip „įgaliotasis ministras“ arba „pasiuntinys“.)
2. Verslo/teisiniame kontekste:
Pvz.: „Įmonės vadovas paskyrė savo pavaduotoją plenipotentu deryboms su užsienio partneriais.“
(Čia plenipotentas – asmuo, gavęs teisę priimti galutinius sprendimus.)
Pastaba: Lietuvių kalboje šis terminas yra retai vartojamas, dažniau sutinkami atitikmenys: įgaliotasis, pilnateisis atstovas, įgaliojimų turintis asmuo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.